Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Dermatologai paaiškino, kas slypi už dabartinės tendencijos ir kam ji tinka, o kam visai ne
Pastaraisiais metais higiena įgavo stebėtiną posūkį: vis daugiau žmonių sąmoningai mažina dušų skaičių.
Pasak „be dušo“ vadinamos tendencijos šalininkų, kasdienis prausimasis gali būti ne tik nereikalingas, bet netgi sutrikdyti odos pusiausvyrą, rašo „Egeszsegkalauz“.
Įprotis ar būtinybė
Didelę įtaką higienos normų kūrimui turėjo kosmetikos pramonė ir reklama, perteikianti, kad švara reiškia kruopštų organizmo valymą kasdien.
Priešingai, medicinos literatūra rodo niuansesnį vaizdą. Pavyzdžiui, daktaras Jamesas Hamblinas perspėjo, kad per didelis valymas nebūtinai yra naudingas odos sveikatai.
Oda kaip ekosistema
Oda yra ne sterilus paviršius, o sudėtinga mikrobiologinė sistema. Vadinamasis odos mikrobiomas vaidina pagrindinį vaidmenį mūsų apsaugai. Šie mikroorganizmai padeda užkirsti kelią patogenų augimui ir prisideda prie odos imuninės apsaugos.
Kai per dažnai prausiamės po dušu, ypač karštu dušu su stipriais plovikliais, ši pusiausvyra lengvai pažeidžiama. Nuo odos paviršiaus nuplaunami ne tik nešvarumai, bet ir apsauginis lipidų sluoksnis, taip pat kai kurie naudingi mikroorganizmai.
Kas atsitiks, jei sumažinsite dušo dažnumą?
Daugelis žmonių baiminasi, kad rečiau maudantis duše atsiras nemalonus kvapas ir apleista išvaizda. Tačiau realybė yra daug sudėtingesnė. Pirmaisiais mėnesiais sumažinus dušų skaičių gali atsirasti laikinas diskomfortas: odoje gali susidaryti riebalų perteklius, o tai gali sukelti riebumo pojūtį ar nemalonų kvapą. Tačiau tai tik adaptacijos etapas.
Laikui bėgant oda prisitaiko prie naujo režimo ir subalansuojama riebalų gamyba. Tai patvirtina keletas dermatologų, pabrėždami, kad organizmas geba susireguliuoti.
Perteklinio plovimo pavojus
Reguliarūs, ilgi ir karšti dušai veikia ne tik odos paviršių, bet ir gilesnius jos sluoksnius. Remiantis dermatologine literatūra, per dažnas plovimas:
- gali padidinti odos sausumą;
- sutrikdo odos barjerinę funkciją;
- gali padidinti dirginimo ir egzemos riziką.
Ypač jautriai odai Amerikos dermatologų akademija rekomenduoja rinktis trumpesnius, šiltesnius dušus ir vengti stipriai kvepiančių higienos priemonių.
Ar tikrai užtenka nuplauti tik kūno dalis?
Vis daugiau specialistų pabrėžia, kad nebūtina kaskart viso kūno prausti su muilu. Pagal vadinamąjį „tikslinės higienos“ metodą pakanka reguliariai valyti tas vietas, kuriose dažniausiai kaupiasi bakterijos ir atsiranda nemalonūs kvapai.
Šis požiūris nėra naujas: istoriškai viso kūno prausimasis kasdien buvo išimtis, o ne taisyklė.
Aplinkosaugos sumetimai
Prausimosi dažnumo sumažinimas gali būti naudingas ne tik jums, bet ir aplinkai. Vienam dušui reikia dešimčių litrų vandens, jau nekalbant apie energijos sąnaudas.
Ar dabar turėčiau rečiau praustis?
Atsakymas neaiškus. Higienos poreikiai labai priklauso nuo gyvenimo būdo, individualaus odos tipo ir sveikatos būklės.
Jei žmogus sportuoja, dirba fizinį darbą ar daug prakaituoja, dažnai praustis duše bus verta. Tačiau tiems, kurie dirba biure, dušas kelis kartus per dieną nėra būtinas.
Medicinos sutarimas pabrėžia pusiausvyros svarbą, kuri apima kraštutinumų vengimą.
Į ką atkreipti dėmesį
Jei norite pabandyti maudytis po dušu rečiau, turėtumėte palaipsniui mažinti dušo dažnį ir stebėti odos reakciją. Šiltas vanduo, švelnūs valikliai ir trumpesni dušai padės išlaikyti jūsų odą sveiką.
