Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Nors jaunosios kartos dažnai kritikuojamos dėl pernelyg priklausomos nuo vyresniųjų pagalbos, būti per daug nepriklausomiems gali būti dar blogiau.
Karta žmonių, kurie užaugo be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros ir ankstyvame amžiuje buvo priversti mokytis savarankiškumo, suaugę susiduria su subtiliomis psichologinėmis pasekmėmis – ypač sunkumais priimant pagalbą ir užmezgant artimus santykius. Tai teigiama „Experteditor“ leidinyje, kuriame autorė, kanadietė pensininkė Farley Ledgerwood apmąsto vadinamųjų „vaikų su raktu ant kaklo“ patirtį ir jos įtaką tolimesniam gyvenimui.
Autorius aprašo savo paties vaikystę, kai vakarienė dažnai reikšdavo tai, ką vaikas pats rasdavo šaldytuve, nes tėvai dirbo kelis darbus ir neturėjo laiko juo rūpintis. Pasak jo, tai nebuvo klasikinis aplaidumas, o greičiau išgyvenimo klausimas. Kartu būtent tokiomis sąlygomis susiformavo įprotis nesiskaityti kitais ir visas problemas spręsti pačiam.
Tekste pažymima, kad toks elgesio modelis perduodamas vėlesnėms kartoms. Farley pateikia pavyzdį savo suaugusią dukrą, kuri net krizinėje situacijoje bando susitvarkyti pati, neprašydama pagalbos. Tai, anot jo, demonstruoja giliai įsišaknijusį požiūrį: „Jei ko nors reikia, turi pats tuo pasirūpinti“.
Ekspertai patvirtina, kad per didelis savarankiškumas gali turėti neigiamą pusę.
„Labai nepriklausomi suaugusieji gali turėti sunkumų dėl intymumo ir emocinio reguliavimo“, – sako psichologas Samas Goldsteinas.
Be to, autorė atkreipia dėmesį į vadinamojo „hiper-nepriklausomybės“ fenomeną, kuris dažnai vystosi vaikams, kurie yra priversti prisiimti suaugusiųjų pareigas. Dėl to tokie vaikai anksti subręsta, bet praranda gebėjimą būti pažeidžiami.
Autorius pabrėžia, kad ši „emocinė operacinė sistema“ efektyviai veikia resursų stokos sąlygomis, tačiau suaugus gali virsti barjeru. Žmogus įpranta pagalbos ne tik neprašyti, bet ir jos atsisakyti, net kai ji yra prieinama. Tai sukuria izoliacijos jausmą, nepaisant išorinės sėkmės.
Dėl to autorius daro išvadą, kad karta, įpratusi „tai daryti savarankiškai“, turi permąstyti šį požiūrį.
„Tavo emocinė operacinė sistema jums tarnavo dešimtmečius. Ji tave saugojo, išlaikė, padėjo išgyventi. Bet tu jau ne tik išgyveni. Tu gyveni. O gyventi, tikrai gyventi, reiškia įsileisti žmones į savo gyvenimo sferą. Tai reiškia būti pakankamai drąsiai, kad ko nors reikia, ko nors nori, ką nors priimti iš kitų neapkraunant savęs”, – reziumuoja autorė.
Svetainė nesaugi! Visiems jūsų duomenims kyla pavojus: slaptažodžiai, naršyklės istorija, asmeninės nuotraukos, banko kortelės ir kiti asmeniniai duomenys bus naudojami užpuolikams.
