Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Daugelį suaugusiųjų savybių vaikystėje formuoja tam tikros sąlygos.
Poreikis nuolat kontroliuoti suaugusį dažnai kyla vaikystėje. Psichologų teigimu, toks elgesys dažnai susiformuoja žmonėms, kurie užaugo emocinio nestabilumo ar emocinės tėvų paramos stokos sąlygomis. Boldė rašo apie tai.
Specialistai pastebi, kad kalbame apie nervų sistemos prisitaikymą prie aplinkos, kurioje nebuvo garantuotas saugumas. Tokiomis sąlygomis vaikas yra priverstas nuolat būti budrus, kad numatytų galimą pavojų.
„Vaikams reikia nuspėjamumo. Ne tobulumo, o nuspėjamumo. Jausmas, kad pasaulis veikia pagal taisykles, kurių jie gali išmokti, kad jų globėjai nuosekliai reaguos ir kad tai, kas veikė vakar, greičiausiai veiks ir šiandien”, – sakoma straipsnyje.
Jei tėvai elgiasi nenuosekliai – smarkiai keičiasi jų nuotaika arba jie emociškai nepasiekiami – vaikas negali atsipalaiduoti, rašo autorius. Reaguodama į tai, formuojasi hiperbudrumas: vaikas nuolat „nuskaito“ situaciją, bando numatyti, kas bus toliau. Laikui bėgant tai virsta poreikiu kontroliuoti viską aplinkui.
Nature Neuroscience paskelbtame tyrime nustatyta, kad tokia patirtis netgi gali turėti įtakos smegenų vystymuisi, ypač tose srityse, kurios susijusios su emocijomis ir sprendimų priėmimu. Dėl to nerimo jausmas ir kontrolės poreikis gali išlikti net tada, kai nebėra realios grėsmės.
Psichologai pabrėžia, kad ne tik nestabilus tėvų elgesys, bet ir jų emocinis nebuvimas gali sukelti tokias pat pasekmes. Jei vaikas negauna pakankamai emocinės paramos, jis nežino, ar jo poreikiai bus patenkinti. Tai taip pat sukuria nenuspėjamumo jausmą.
Tokiais atvejais kontrolė tampa savotiška strategija: vaikas stengiasi „užsidirbti“ stabilumo viską darydamas puikiai ir vengdamas klaidų.
Saugumo iliuzija
Kaip pastebėta, suaugus šis mąstymo modelis transformuojasi į įsitikinimą: jei viskas bus teisingai suplanuota ir bus atsižvelgta į visas rizikas, nieko blogo nenutiks.
Be to, šis įsitikinimas nėra racionalus, nes jis neveikia nervų sistemos taip, kaip ankstyvoji patirtis. Nors racionalus žmogus gali suprasti, kad taip nėra, tačiau nervų sistemos lygmenyje baimė išlieka. Būtent todėl net smulkūs pokyčiai ar netikrumas gali sukelti didelį diskomfortą, rašo autorė.
Kartu toks elgesys turi ir privalumų: šie žmonės dažnai yra atsakingi, organizuoti ir geba efektyviai veikti krizinėse situacijose.
Kaip tai veikia santykius?
Kontrolės poreikis dažnai pasireiškia bendraujant su kitais žmonėmis. Tai gali būti nenoras deleguoti užduotis, noras viską patikrinti arba nerimas dėl besikeičiančių planų.
Kartais toks žmogus gali atrodyti per daug reiklus ar perfekcionistas. Tačiau, kaip pastebi psichologai, už to dažniausiai slypi ne noras dominuoti, o baimė.
Nuolatinio stebėjimo kaina
Nuolatinis poreikis viską kontroliuoti vargina. Nemaža dalis išteklių skiriama planavimui, analizei ir galimų problemų numatymui.
Iš išorės tai gali atrodyti kaip efektyvumas ir atsakingumas, tačiau viduje žmogus dažnai jaučiasi įsitempęs ir pavargęs. Psichologų teigimu, tokie žmonės dažniausiai yra vieni patikimiausių, bet kartu ir tarp labiausiai išsekusių.
Kas slypi už tokio elgesio?
Autorė apibendrina: šio modelio centre yra pakankamai emocinės paramos negavęs vaikas. Norėdami tai išspręsti, jis sukūrė valdymo strategijas, kurios padėjo jam prisitaikyti. Tačiau suaugusiųjų gyvenime šie mechanizmai ir toliau veikia automatiškai, net jei nebėra jokio pavojaus.
Todėl viską kontroliuoti siekiantys žmonės yra ne „sudėtingi“ asmenys, o tie, kurių nervų sistema kažkada išmoko išgyventi nestabilioje aplinkoje ir iki šiol veikia pagal senas taisykles.
Svetainė nesaugi! Visiems jūsų duomenims kyla pavojus: slaptažodžiai, naršyklės istorija, asmeninės nuotraukos, banko kortelės ir kiti asmeniniai duomenys bus naudojami užpuolikams.
